Savižudybės rizikos veiksniai

 

.

Psichikos ligos:

  • Šizofrenija
  • Psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo
  • Kiti psichikos sutrikimai
  • Iki 60 proc. – depresijos.
  • Teigiama nuostata į savižudybes, pozityvus santykis į altruistines savižudybes
  • Asmenybės sutrikimai. Asmenybė neprisitaikanti visuomenėje, pasižyminti impulsyvumu, agresyvumu, dažnais nuotaikos pokyčiais.

 

.

  • Alkoholizmas. Nustatyta, kad apie trečdalis savižudžių yra priklausomi nuo alkoholio. Savo ruožtu 5–10 proc. piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų baigia gyvenimą savižudybe, būdami neblaivūs.
  • Narkomanija. Paaugliams savižudžiams vis dažniau nustatomas piktnaudžiavimas narkotikais ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.
  • Ankstesni bandymai žudytis
  • Stresas, netektys ir kiti neigiami emociniai faktoriai, neviltis
  • Ilga hospitalizacija, izoliacija (pvz.: įkalinimo įstaigos)
  • Vienatvė, socialinių ryšių, palaikymo (artimųjų, visuomenės) stoka
  • Šeimos ar asmeninė istorija, kurioje buvo bandymai žudytis
  • Somatinės (kūno) ligos:
    • Neurologiniai sutrikimai, epilepsija
    • Stuburo ir galvos smegenų pakenkimai, insultai (juo sunkesnis pakenkimas, tuo savižudybės rizika didesnė)
    • Vėžys – paskutinėse ligos stadijose didėja savižudybės rizika. Ir dažniau vyrams.
    • ŽIV / AIDS – tos ligos požymiai, prognozė ir pats pobūdis padažnina savižudybes tarp užsikrėtusiųjų ŽIV.
    • Lėtinės ligos, dėl kurių gali padidėti savižudybės pavojus: cukraligė, išsėtinė sklerozė, lėtiniai inkstų, kepenų arba virškinamojo trakto sutrikimai, kaulų ir sąnarių ligos esant nuolatiniams skausmų priepuoliams
    • Kardiovaskulinės ir neurovaskulinės ligos
    • Lytinės funkcijos sutrikimai
    • Judėjimo, regos arba klausos organų sutrikimai.

Sociodemografiniai ir aplinkos veiksniai:

  • Lytis – vyrai dažniau įvykdo savižudybę, moterys dažniau bando nusižudyti.
  • Amžius – dažniausiai jaunimas (15–35 metų) ir vyresni kaip 75 metų asmenys.
  • Šeimos padėtis – išsiskyrę, našliai ir vieniši asmenys žudosi dažniau nei turintys partnerį. Gyvenantys vieni arba atskirai nuo šeimos yra labiau pažeidžiami.
  • Profesija – statistikos duomenimis, dažniau nusižudo gydytojai, farmacininkai, veterinarai ir ūkininkai.
  • Bedarbystė – pats darbo netekimas labiau provokuoja savižudybę negu bedarbio statusas.
  • Migracija – labiau pažeidžiami žmonės, persikėlę iš kaimo į miestą arba į kitą regioną.